2024-01-05
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Intensyviosios terapijos klinikoje nuo 2023 metų balandžio mėnesio vykdomas projektas „Kraujotakos pokyčių parametrizavimas nuotolinio išeminio kondicionavimo metu siekiant nustatyti kraujo tūrio deficitą kritinės būklės pacientams“, kurį finansuoja Lietuvos mokslo taryba (LMT). „Šiuo projektu siekiama ištirti kraujotakos pokyčius nuotolinės adaptacijos prie išemijos (NAPI) metu ir susieti su kraujo tūrio pokyčiais kritinės būklės pacientams, taip pat sukurti prietaiso prototipą NAPI atlikimui bei minėtų pokyčių registravimui“, – teigia projekto vadovas prof. Andrius Pranskūnas. Teisingas skysčių poreikio nustatymas ir atitinkamas gydymas sumažina mirštamumą, todėl tokios metodikos taikymas ir naujo prietaiso prototipo sukūrimas galėtų padaryti didelį proveržį kritinių būklių medicinoje.
2026-02-01
Įsivaizduokite, kad jūsų kūną galima akimirksniu „užgrūdinti“ prieš rimtus iššūkius – tarsi suteikti organams atsparumą stresui. NAPI – tai medicininė metodika, kai specialia kraujospūdžiui matuoti naudojama manžete kelioms minutėms sustabdomas kraujo tekėjimas į ranką ar koją, paskui vėl leidžiama jam cirkuliuoti. Tokie trumpi ciklai (3–4 kartus iš eilės) siunčia signalus visam kūnui, padidindami organų atsparumą trumpam deguonies trūkumui. Procedūra gali būti kartojama kasdien savaitę ar ilgiau ir mediciniškai taikoma: prieš širdies, kraujagyslių ar smegenų operacijas, taip pat esant ūminiam miokardo infarktui, insultui ar sepsiui. NAPI netinka, jei reikia dėti manžetę ant galūnės su kraujotakos sutrikimais, nervų pažeidimais ar ūmiomis traumomis. Įprasti pojūčiai – laikinas spaudimas, dilgčiojimas ar maudimas, tačiau jie lengvai pakeliami.
Lietuvos tyrėjų atradimas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkų grupė, vadovaujama prof. Andriaus Pranskūno, kartu su partneriu – Kauno technologijos universitetu (atstovas dr. Edvinas Chaleckas) vykdo projektą „Kraujotakos pokyčių parametrizavimas nuotolinio išeminio kondicionavimo metu siekiant nustatyti kraujo tūrio deficitą kritinės būklės pacientams“, finansuojamą Lietuvos mokslo tarybos (LMTLT, Nr. S-MIP-23‑79). Jie nustatė, kad NAPI gali būti ne tik apsauginė, bet ir diagnostinė priemonė. Jau po pirmo manžetės pripūtimo ir atleidimo galima gauti informaciją apie žmogaus kraujo tūrio deficitą. Be to, procedūra pagerina audinių kraujagyslių reaktyvumą net kritinės būklės pacientams. „Tai tarsi kūno paruošimo sistema, kurią galime panaudoti kovojant už gyvybę“, – sako prof. Andrius Pranskūnas. Vis dėlto kol kas tai – medicinos priemonė pacientams, o ne treniruotė namų sąlygomis. Ateityje, atlikus daugiau mokslinių tyrimų, tai gali persikelti ir į namus.
Finansavimą skyrė
Lietuvos mokslo taryba (LMTLT)
Sutarties Nr. S-MIP-23-79
